Pažvelkime, kaip naujosios technologijos keičia mūsų virtuvę ir visą buitį.
Prieš metus viena didžiausių pasaulyje buitinės technikos gamintojų
„Electrolux“ pristatė fantastiškai atrodančią ateities virtuvės
koncepciją „Heart of the Home“. Ją sudaro universalus virtuvinis stalas,
kuris atlieka viryklės funkciją: jo paviršiuje galima įspausti duobutę,
sudėti ingredientus ir lietimu įjungti kaitinimą. Šitaip stale bus
galima suformuoti reikiamos formos virtualų „indą“. Be to, „Electrolux“
inžinieriai žada, kad tokio stalo paviršiuje bus jutiklių, kurie
automatiškai nustatys, kokie
maisto produktai ant jo sudėti, todėl galės juos pasverti, pasiūlyti tinkamiausių receptų ar apskaičiuoti kalorijų kiekį.
Tiesa, toks įrenginys į masinę gamybą turėtų patekti tik po gerų
dvidešimties metų, tačiau šiandienos inžinieriai jau žengia pirmuosius
žingsnius į virtuvę. Tad mėgėjų joje pasisukioti laukia nemažai
patobulinimų ir naujovių.
Viską matantis šaldytuvas ir ragaujantis šaukštas
Šiandien vis labiau populiarėja išmaniųjų namų idėja, mat pinga
technologijos, leidžiančios sukurti tokį būstą. Įžvalgūs didžiausių IT
bendrovių strategai jau šiandien ruošiasi vadinamojo daiktų interneto
(angl. internet of things) atėjimui. Išmaniuosiuose namuose dauguma
buities prietaisų turės „sprendžiamąją“ galią – įvairių jutiklių bei
procesorių, bus prijungti prie interneto ir galės „bendrauti“
tarpusavyje be vartotojo įsikišimo. Jau šiandien galima įsigyti
specialių sistemų, kurias sudaro termostatai, patys „bendraujantys“ su
namų šildymo sistema ir pagal oro temperatūrą parenkantys šildymo
intensyvumą.
Tokie išmanūs sprendimai ateina ir į virtuvę: štai prieš porą metų Kauno
technologijos universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus
Egidijaus Kazanavičiaus, kartu su lietuviška šaldytuvų gamintoja
„Snaige“ sukūrė išmaniojo šaldytuvo prototipą. Toks įrenginys turės
įtaisytą vaizdo kamerą, kuri atpažins (pagal brūkšninį kodą ar specialų
radijo dažnį skleidžiantį lipduką) viduje esančius maisto produktus. Jei
jų trūksta, tada prietaisas sudarys pirkinių sąrašą, kurį galės
atsiųsti mums į telefoną ar net išsiųsti jį į elektroninę parduotuvę,
kad grįžus iš darbo pirkiniai jau lauktų prie durų.
Įvairūs jutikliai ir mikroprocesoriai tampa vis mažesni, todėl juos
įmanoma montuoti anksčiau neįmanomose buvusiose vietose. Štai, tarkime,
Masačusetso technologijos instituto profesorius inžinierius Tedas
Selkeris prieš kelerius metus inicijavo projektą „Counter Inteligence“:
jo tikslas – sukurti tokias technologijas, kurios grąžintų žmones iš
restoranų į namų virtuvę. Vienas ambicingiausių inžinieriaus kūrinių –
maistą „ragaujantis“ šaukštas, kuriame prigrūsta įvairiausių jutiklių.
Toks šaukštas gali nustatyti maisto temperatūrą, rūgštingumą, tirštumą
ir net cheminę sudėtį: turint tiek žinių apie gaminamą patiekalą galima
siekti skonio tobulybės.
Kiti T.Selkerio vadovaujamos inžinierių grupės kūriniai irgi ne ką
mažiau patogūs. Neprisvylantis puodas, turintis temperatūros jutiklį ir
radijo bangų siųstuvą, bendraujantį su virykle, kuri išjungia kaitinimą,
jei viršijama tam tikra temperatūra. Arba virtuvės kriauklės čiaupas su
kamera, kuri nustato, kas yra plaunama – rankos, daržovės ar indai, ir
pagal tai parenka vandens srovę bei temperatūrą.
Vakuumas, šaltis ir ultragarsas
Vakuuminis įvairių produktų pakavimas jau įprastas, tačiau yra ir
kitų būdų vakuumui panaudoti gaminant maistą. Štai „GastroVac“
prietaisas verda maistą vakuume – tada daržoves galima išvirti esant 40
laipsnių Celsijaus temperatūrai ir nesuardant jų struktūros bei
nepašalinant maistingųjų medžiagų, kas įvyksta viršijus 80 laipsnių
karštį.
Yra ir kitas šio prietaiso panaudojimo būdas: prietaiso puode
išsiurbiant orą, jis išsiurbiamas ir iš maisto produktų, o įleidus oro
atgal, produktai „elgiasi“ kaip kempinės ir sugeria bet kokį skystį,
esantį aplink. Tik įsivaizduokime vištos krūtinėlę, prisisunkusią
aštraus medaus padažo, ar šviežias kriaušes, persunktas baltuoju vynu, –
kulinarinei fantazijai ribų nelieka.
Šiandien kol kas vienintelis įtaisas virtuvėje, kuris naudoja šaltį, yra
šaldytuvas, tačiau yra ir kitų būdų žemai temperatūrai panaudoti.
Tarkim, „Anti-Griddle“ gali staigiai sušaldyti tirštus padažus ar kitus į
masę sutrintus maisto produktus iki –30 laipsnių Celsijaus. Esminis
skirtumas tas, kad staigus temperatūros kritimas sudaro kietą plutelę, o
vidus lieka tirštas. Prietaisą sukūręs inžinerius Philipas Prestonas
net nesitikėjo tokio populiarumo: „Anti-Griddle“ naudoja net baristai
(kavos virėjai) – espreso kavai šaldyti ar barmenai – kokteiliams
paversti gaiviais saldainiais.
Dar vienas įrenginys „Pacojet“ sugeba supjaustyti stipriai sušaldytą
maistą ypač plonai – 2 tūkst. kartų per minutę apsisukantys ašmenys
supjausto produktus tūkstantųjų milimetro dalių storio sluoksniais,
pavyzdžiui, sušaldytus vaisius paverčia šerbetu.
Ateities virtuvėje triūsia ir vienas žinomiausių buvusių bendrovės
„Microsoft“ darbuotojų Nathanas Paulas Myhrvoldas, šiandien dažniau
siejamas su patentų karais. N.P.Myhrvoldas yra parašęs kelių knygų ciklą
– „Modernist Cuisine“, kuriose aptariamos naujos, labiau laboratorijai
nei virtuvei tinkamos maisto ruošimo technologijos. Tarkim, ultragarso
plovyklė, kuri dažniausiai naudojama įvairiems laboratoriniams
prietaisams plauti, maistą gali padaryti porėtą – garso bangos sukuria
jame oro burbuliukus. Vėliau kepant tokie maisto produktai tampa daug
traškesni ir sugeria mažiau aliejaus.