SSD diskai – greiti, labai patikimi, bet vis dar brangūs

Jau seniai pasirodžiusios rinkoje „Flash“ atmintinės nieko nebestebina – jomis naudojasi daugelis. Galima sakyti, būtent jos ir „pribaigė“ trijų su puse colio diskelius, talpinusius vos pusantro megabaito. „Flash“ atmintinės lengvos, greitos, patikimos ir ganėtinai pigios – 8 GB kainuoja apie trisdešimt litų, todėl senoji technologija – lėta, nepatikima ir sąlyginai brangi – neturi nė menkiausios galimybės grįžti.
Kietųjų diskų technologija – dar senesnė už diskelių. Tiesa, šiuolaikiniai kietieji diskai toli gražu ne tie patys milžiniški ir be proto brangūs juokingos talpos monstrai iš septintojo praeito amžiaus dešimtmečio. Kietojo disko gigabaito kaina šiais laikais – tiesiog juokinga: iki trisdešimt JAV centų.
Tiesą sakant, kietieji diskai – kol kas be konkurencijos pigiausia laikmena, ir kaip tik tai yra priežastis, kodėl technologiškai pažangesni – greitesni ir patikimesni – SSD (Solid State Drive) diskai vis dar nėra plačiai naudojami. Smūgiams atsparūs ir pakankamai mažai vietos užimantys „Flash“ atmintį naudojantys kietųjų diskų analogai – gan brangūs – gigabaitas tokio pobūdžio disko vietos kainuoja apie tris JAV dolerius. Nors ekspertai ir sako, kad SSD diskai per metus atpinga apie penkiasdešimčia procentų, namų vartotojui jų pirkti vis dar neapsimoka.
Juo labiau, kad dažnas namų vartotojas didelio našumo skirtumo ir nepajaus – didžiausias SSD disko privalumas – jo duomenų perdavimo sparta, kuri kasdieniniam darbui ar filmų peržiūrai didelės įtakos neturi. Žinoma, jeigu jūsų kasdieninis darbas – didelės apimties garso-vaizdo medžiagos montavimas, ar jums reikia nuolat greitai išsaugoti ar nuskaityti didelį kiekį duomenų – skirtumą tikrai pajusite.
Tačiau ką daryti, jeigu reikia ne tik didelio duomenų perdavimo greičio, bet ir talpos, o kišenės pinigai nedrasko? Išeitį siūlo technologija, apjungianti abiejų diskų tipų stipriąsias puses – hibridinės talpyklos. Jos naudoja SSD technologiją vidinei spartinančiai atminčiai, kuri nuo įprastos spartinančiosios atminties skiriasi talpa – jeigu įprasti kietieji diskai naudoja 8MB spartinančiosios atminties, tai hibridinių diskų SSD spartinančioji atmintis skaičiuojama gigabaitais – ir įprastą kietojo disko technologiją didelės apimties „archyvui“. Šie diskai pasižymi didele duomenų perdavimo sparta bei talpa, ir, ko gero, yra labiausiai apsimokantis variantas ruošiantis ateinančiai SSD diskų erai.

Kai kuriems kompiuteriams „interneto galas“ ateis liepos 9-ąją

Dėl „DNS Changer“ viruso daugiau kaip 350 tūkst. kompiuterių liepos 9 dieną praras interneto ryšį, teigia FTB.„DNS Changer“ – virusas, kurį sukūrė estų nusikalstama grupuotė. Šalies pareigūnai, padedami FTB, ją išardė dar lapkritį. Klestėjimo metu jis užkrėtė daugiau kaip 500 tūkst. kompiuterių, praneša telegraph.co.uk.Virusas, pirmą kartą panaudotas 2007 metais, be vartotojo žinios užgrobia kompiuterį ir pradeda kurti apgaulingus paspaudimus ant reklamų. Nors vienintelis požymis, kad kompiuteris šiuo virusu gali būti užkrėstas, – sulėtėjęs interneto ryšys ir neveikianti antivirusinė programinė įranga, jis taip pat nukreipia kompiuterius ir sukčiautojų serverius.Jei tas serveris būtų išjungtas, naudotojai liktų be prieigos prie interneto, taigi FTB laikinai pakeitė jį puslapiu, kur galima pasitikrinti, ar kompiuteriai virusu neužkrėsti.„DNS Checker Page“ leidžia vartotojams pasitikrinti, ar jie turi virusą ir jį pašalinti. Tai padėjo žymiai sumažinti viruso paplitimą.Tačiau dabar Biuras nori serverį išjungti, nes serverio veiklos palaikymas kas mėnesį kainuoja dešimtis tūkstančių dolerių. Tad FTB paskelbė, kad liepos 9 dieną serverį išjungs, o 350 tūkst. kompiuterių, užkrėstų šiuo virusu, potencialiai liks be interneto ryšio.„Jei ištrauksime kištuką iš jų nusikalstamos infrastruktūros, viso to aukos liks be interneto paslaugų“, – „Fox News“ teigė FTB specialusis agentas Tomas Grasso.

Žmogaus evoliuciją pagreitino mėsos vartojimas

Žmonėms atradus mėsą kaip maistą, motinos galėjo atjunkyti kūdikius anksčiau, o tai paspartino žmonijos raidą - mėsos valgymas galėjo prisidėti prie žmonių paplitimo Žemėje, rašo portalas „EurekAlert!". Palyginę 67 žinduolių rūšis, tarp jų žmogų, pelę ir banginį, Lundo (Švedija) universiteto mokslininkai nustatė tiesioginį ryšį tarp polinkio vartoti mėsą ir ankstesnio atjunkymo. Pagerėjus mitybai, sutrumpėjo kūdikių žindymo etapas, o kartu - ir pertrauka tarp gimdymų.
Kūdikiai yra maitinami pienu vidutiniškai 2 metus ir 4 mėnesius. Tai labai trumpas laikas, palyginti su maksimalia žmogaus gyvenimo trukme - apie 120 metų. Mums genetiškai artimiausios šimpanzės savo jauniklius žindo 4-5 metus, o išgyvena tik iki 60 metų.
Egzistuoja daug teorijų, aiškinančių neįprastai trumpą žindymo krūtimi laiką. Tačiau švedų tyrėjai nustatė, kad visų rūšių jaunikliai nustoja žįsti, kai jų smegenys pasiekia tam tikrą išsivystymo lygį. Mėsėdžiai, daugiau kaip 20 proc. energijos gaunantys iš mėsos (tarp jų - ir žmonės), šį lygį pasiekia anksčiau negu žolėdžiai ar mišrios mitybos gyvūnai.
„Mums patinka galvoti, kad tai kultūra išskiria mus kaip rūšį, - sako darbo vadovė Elia Psouni. - Tačiau kalbant apie maitinimą pienu ir atjunkymą, nereikia jokių socialinių ar kultūrinių paaiškinimų - tai grynai biologijos klausimas."
Tiesa, mokslininkė pažymi, kad tyrimas tik padeda paaiškinti, kaip mėsos valgymas galėjo prisidėti prie žmonių paplitimo Žemėje, tačiau jis nėra rekomendacija, ką valgyti ir ko nevalgyti šiuolaikiniams žmonėms.

Koks jūsų rašymo greitis?

2010 lapkričio pabaigoje paskelbta lietuviško žaidimo-treniruoklio „Lietutis“ alfa versija. „Lietuviškos abėcėlės raidės tokios gražios. Todėl sukūrėme šį žaidimą.“ Tokia antraštė žaidėjus pasitinka atėjus į žaidimo puslapį, pagal kurią ir buvo sukurtas įrankis, gal nors kiek padėsiantis dažniau rašyti lietuviškais rašmenimis ir būti savitiems ne tik lietuviškoje interneto erdvėje, bet ir kitų kultūrų tarpe.

Žaidimas labai paprastas kaip ir jo taisyklės, kur žaidėjas naudodamasis klaviatūra, turi spėti parašyti žodžius lietuviškomis raidėmis, jiems nespėjus nukristi į apačią arba neužliejus potvyniui. Azartiškiems žaidėjams patariama išsirinkti žodžių kritimo greitį bei ilgį pagal savo maksimalų spausdinimo greitį. Žaidimo metu žaidėjas gauna taškų premijas jeigu jam sekasi išvengti klaidų, o surinkus tam tikrą kiekį taškų tarpus tarp žodžių rašymo pagyvina lavinantys mini žaidimai.

Žaidimas pritaikytas „QWERTY“ ir „AŽERTY“ klaviatūroms. Pats nepatogiausias dalykas rašant lietuviškai yra kalbos keitimas kompiuteryje, kartais tingisi ją pakeisti kiekvienai naudojamai programai, todėl dažniausiai žmonės rašo šveplai, be lietuviškų raidžių. Išeitis yra naudoti standartinę lietuvišką „ĄŽERTY“ klaviatūrą, kurią naudojant skaičiai ir simboliai „nesipjaus“ su lietuviškomis raidėmis, tokiu atveju numatytoji kalba nuolat galėtų būti lietuvių ir jos keisti apskritai nereikėtų. Tačiau nuo seno įpratusiems naudoti populiariausią Lietuvoje „QWERTY“ klaviatūrą (kur lietuviškomis raidėmis pakeisti skaičių mygtukai viršuje), prie standartinės lietuviškos klaviatūros tektų priprasti iš naujo.

Sėkmės treniruojantis ir miklinant savo pirštelius: www.lietutis.lt

Internetinio pasaulio privalumai

Turbūt sunkiai įsivaizduotume dieną, kai negalėtume naudotis internetu. Juk rytas darbe dažniausiai prasideda ne tik nuo puodelio kavos, bet ir nuo naujienų skaitymo įvairiuose portaluose. Visiškai nesuvokiamai skamba faktas, kad dar prieš šimtmetį žmonės gyveno be elektros ir vakarais namų ruošos darbus atlikdavo prie spingsinčios liepsnelės. Kompiuterio išradimas buvo toks spartus žingsnis pirmyn, kad nemokantieji jais naudotis šiandien tampa visuomenės atstumtaisiais. Turbūt ir patys išradėjai nesitikėjo tokios stulbinančios sėkmės, tačiau XXI amžius atvėrė plačius bendravimo ir galimybių kelius.

Be interneto kompiuteris būtų tik patogesnė rašymo mašinėlė ar dainų grotuvas. Tačiau prisijungus prie pasaulinio tinklo atsiveria neriboti informacijos kanalai. Ir ko tik čia nerasi! Šeimininkės suras norimų patiekalų receptus, o vyrai perskaitę komentarus ar pažiūrėję sukurtą vaizdo įrašą suremontuos automobilį. Vaikai kompiuterio neįsivaizduoja be žaidimų, o studentai gali skaityti įvairias knygas net nenuėję į mokslo ir žinių šventovę – biblioteką. Ir koks sąmyšis kyla, jei bent pusdieniui sutrinka interneto ryšys! Pasitaiko ir tokių atvejų, kad kompanijos ir biurai nustoja dirbę, nes visa veikla koordinuojama būtent interneto pagalba. Tačiau visame šiame gėryje galime rasti ir neigiamų dalykų. Interneto dėka mažiau bendraujame gyvai. Rečiau susitinkame su senai matytais draugais, nes užtenka pabendrauti virtualiai. Interneto dėka atsirado net atskira žmonių grupė, kurie nebemoka bendrauti kalbantis akis į akį su pašnekovu. Tačiau turbūt visuomet būdavo tokių žmonių, kurie jaučiasi nedrąsiai kitų žmonių priešaky ar ne savo erdvėje...

Pastarasis dešimtmetis tapo žingsniu į ateitį ir verslo plėtotojams. Šiandien norint turėti savo parduotuvę jau nebereikia ieškoti patrauklių patalpų ir brangios įrangos. Užtenka sandėlio ir verslą plėtoti padės internetinės parduotuvės. Tai jau nėra jokia naujovė. Visiems gerai žinoma, kad į virtualią aplinką perkėlus prekes yra taupomi pinigai, nes nereikia daug pardavėjų, brangiai kainuojančių patalpų ir visų kitų išlaidų, susijusių su pardavimo savikaina.



Internetinės parduotuvės yra populiarios, nes jose ramiai ir be vargo galima išsirinkti norimą daiktą. Tereikia užsisakyti, apmokėti sąskaitą ir laukti siuntos. Internetu galima įsigyti ne tik muzikos, įvairių paslaugų, tokių kaip namų valymas ar baldų pervežimas, tačiau ir namų apyvokos daiktų, įvairių paveikslų, baldų ar net augalų. Tereikia įdėmiai perskaityti gamintojų pateiktą informaciją, paspausti kelis mygtukus ir netgi tokie dalykai kaip buitinė technika pradės kelionę į Jūsų namus.

Tiesa, kartais dar vis pasigirsta būgštavimų, kad galbūt internetinės parduotuvės nėra patikimos ir tik vilioja iš patiklių žmonių pinigus. Tačiau internetas turi tokią galią, kuri vadinasi informacija. Jei bent vienas žmogus bus apgautas, informacija ir komentarai pasipils visuose forumuose. Todėl jei vis dar nepatikliai žiūrite į tokį pardavimo būdą, apsidrauskite paieškodami internete informacijos apie pačią bendrovę, iš kuriuos ketinate užsisakyti. Jei nerasite pagrįstų skundų – Jums pasisekė ir galite drąsiai naudotis siūlomomis paslaugomis.

Daugelį žmonių labiausiai žavi ta ieškojimo ir pasirinkimo laisvė, kai net neišeinant iš namų galima klaidžioti po informacijos džiungles ir ieškoti sau reikiamos informacijos, daiktų ar paslaugų. Jei pritrūktų informacijos apie pageidaujamą prekę, visuomet pagalbos sulauksite paskambinę nurodytu informacijos telefono numeriu.

Ir pabaigai apie tai, ko internetas pakeisti negali. Artėja viena gražiausių švenčių metuose – Motinos diena. Galėtume tiesiog užsakyti gėlių internete su pristatymu į namus, tačiau toks momentas ir tokia diena verta tikrų apsikabinimų ir nuoširdaus rūpesčio, kuomet lakstome po gėlių turgelius ir patys ieškome gražiausių žiedų...

Naujausios technologijos juda iš laboratorijos į virtuvę

Pažvelkime, kaip naujosios technologijos keičia mūsų virtuvę ir visą buitį.
Prieš metus viena didžiausių pasaulyje buitinės technikos gamintojų „Electrolux“ pristatė fantastiškai atrodančią ateities virtuvės koncepciją „Heart of the Home“. Ją sudaro universalus virtuvinis stalas, kuris atlieka viryklės funkciją: jo paviršiuje galima įspausti duobutę, sudėti ingredientus ir lietimu įjungti kaitinimą. Šitaip stale bus galima suformuoti reikiamos formos virtualų „indą“. Be to, „Electrolux“ inžinieriai žada, kad tokio stalo paviršiuje bus jutiklių, kurie automatiškai nustatys, kokie maisto produktai ant jo sudėti, todėl galės juos pasverti, pasiūlyti tinkamiausių receptų ar apskaičiuoti kalorijų kiekį.
Tiesa, toks įrenginys į masinę gamybą turėtų patekti tik po gerų dvidešimties metų, tačiau šiandienos inžinieriai jau žengia pirmuosius žingsnius į virtuvę. Tad mėgėjų joje pasisukioti laukia nemažai patobulinimų ir naujovių.
Viską matantis šaldytuvas ir ragaujantis šaukštas
Šiandien vis labiau populiarėja išmaniųjų namų idėja, mat pinga technologijos, leidžiančios sukurti tokį būstą. Įžvalgūs didžiausių IT bendrovių strategai jau šiandien ruošiasi vadinamojo daiktų interneto (angl. internet of things) atėjimui. Išmaniuosiuose namuose dauguma buities prietaisų turės „sprendžiamąją“ galią – įvairių jutiklių bei procesorių, bus prijungti prie interneto ir galės „bendrauti“ tarpusavyje be vartotojo įsikišimo. Jau šiandien galima įsigyti specialių sistemų, kurias sudaro termostatai, patys „bendraujantys“ su namų šildymo sistema ir pagal oro temperatūrą parenkantys šildymo intensyvumą.
Tokie išmanūs sprendimai ateina ir į virtuvę: štai prieš porą metų Kauno technologijos universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus Egidijaus Kazanavičiaus, kartu su lietuviška šaldytuvų gamintoja „Snaige“ sukūrė išmaniojo šaldytuvo prototipą. Toks įrenginys turės įtaisytą vaizdo kamerą, kuri atpažins (pagal brūkšninį kodą ar specialų radijo dažnį skleidžiantį lipduką) viduje esančius maisto produktus. Jei jų trūksta, tada prietaisas sudarys pirkinių sąrašą, kurį galės atsiųsti mums į telefoną ar net išsiųsti jį į elektroninę parduotuvę, kad grįžus iš darbo pirkiniai jau lauktų prie durų.
Įvairūs jutikliai ir mikroprocesoriai tampa vis mažesni, todėl juos įmanoma montuoti anksčiau neįmanomose buvusiose vietose. Štai, tarkime, Masačusetso technologijos instituto profesorius inžinierius Tedas Selkeris prieš kelerius metus inicijavo projektą „Counter Inteligence“: jo tikslas – sukurti tokias technologijas, kurios grąžintų žmones iš restoranų į namų virtuvę. Vienas ambicingiausių inžinieriaus kūrinių – maistą „ragaujantis“ šaukštas, kuriame prigrūsta įvairiausių jutiklių. Toks šaukštas gali nustatyti maisto temperatūrą, rūgštingumą, tirštumą ir net cheminę sudėtį: turint tiek žinių apie gaminamą patiekalą galima siekti skonio tobulybės.
Kiti T.Selkerio vadovaujamos inžinierių grupės kūriniai irgi ne ką mažiau patogūs. Neprisvylantis puodas, turintis temperatūros jutiklį ir radijo bangų siųstuvą, bendraujantį su virykle, kuri išjungia kaitinimą, jei viršijama tam tikra temperatūra. Arba virtuvės kriauklės čiaupas su kamera, kuri nustato, kas yra plaunama – rankos, daržovės ar indai, ir pagal tai parenka vandens srovę bei temperatūrą.
Vakuumas, šaltis ir ultragarsas
Vakuuminis įvairių produktų pakavimas jau įprastas, tačiau yra ir kitų būdų vakuumui panaudoti gaminant maistą. Štai „GastroVac“ prietaisas verda maistą vakuume – tada daržoves galima išvirti esant 40 laipsnių Celsijaus temperatūrai ir nesuardant jų struktūros bei nepašalinant maistingųjų medžiagų, kas įvyksta viršijus 80 laipsnių karštį.
Yra ir kitas šio prietaiso panaudojimo būdas: prietaiso puode išsiurbiant orą, jis išsiurbiamas ir iš maisto produktų, o įleidus oro atgal, produktai „elgiasi“ kaip kempinės ir sugeria bet kokį skystį, esantį aplink. Tik įsivaizduokime vištos krūtinėlę, prisisunkusią aštraus medaus padažo, ar šviežias kriaušes, persunktas baltuoju vynu, – kulinarinei fantazijai ribų nelieka.
Šiandien kol kas vienintelis įtaisas virtuvėje, kuris naudoja šaltį, yra šaldytuvas, tačiau yra ir kitų būdų žemai temperatūrai panaudoti. Tarkim, „Anti-Griddle“ gali staigiai sušaldyti tirštus padažus ar kitus į masę sutrintus maisto produktus iki –30 laipsnių Celsijaus. Esminis skirtumas tas, kad staigus temperatūros kritimas sudaro kietą plutelę, o vidus lieka tirštas. Prietaisą sukūręs inžinerius Philipas Prestonas net nesitikėjo tokio populiarumo: „Anti-Griddle“ naudoja net baristai (kavos virėjai) – espreso kavai šaldyti ar barmenai – kokteiliams paversti gaiviais saldainiais.
Dar vienas įrenginys „Pacojet“ sugeba supjaustyti stipriai sušaldytą maistą ypač plonai – 2 tūkst. kartų per minutę apsisukantys ašmenys supjausto produktus tūkstantųjų milimetro dalių storio sluoksniais, pavyzdžiui, sušaldytus vaisius paverčia šerbetu.
Ateities virtuvėje triūsia ir vienas žinomiausių buvusių bendrovės „Microsoft“ darbuotojų Nathanas Paulas Myhrvoldas, šiandien dažniau siejamas su patentų karais. N.P.Myhrvoldas yra parašęs kelių knygų ciklą – „Modernist Cuisine“, kuriose aptariamos naujos, labiau laboratorijai nei virtuvei tinkamos maisto ruošimo technologijos. Tarkim, ultragarso plovyklė, kuri dažniausiai naudojama įvairiems laboratoriniams prietaisams plauti, maistą gali padaryti porėtą – garso bangos sukuria jame oro burbuliukus. Vėliau kepant tokie maisto produktai tampa daug traškesni ir sugeria mažiau aliejaus.

„Skype“ ir „Xbox“ kartu kurs naujos kartos paslaugas

Kompanija „Microsoft“ ieško naujų darbuotojų galėsiančių plėtoti „Skype“ paslaugas „Xbox“ žaidimų konsolėms.
Nuo pat tada kai „Microsoft“ nusipirko „Skype“ buvo įtariama, kad „Skype“ produktai pasirodys visuose  korporacijos gaminamuose prietaisuose. Jau buvo pristatyta „Skype“ aplikacijos beta versija skirta naujajam „Windows phone“, įdomu kas bus pasiūlyta „Xbox“ vartotojams.
„Microsoft“ savo darbo skelbime rašo: „kaip Londono Skype ir Xbox techninės plėtros skyriaus narys Jūs vystysite programinę įrangą“. Kol kas panašu, kad pagrindinis darbo grupės tikslas bus įdiegti „Skype“ interneto telefonijos paslaugas „Xbox Live“ sistemoje.

Wacom Inkling - piešiame rašikliu, o ne pirštu

Specialiai tiems, kurie pripratę piešti rašikliu ant popieriaus, o ne pirštu ant planšeto ekrano, kompanija Wacom pagamino rašiklį su galimybe iškart užfiksuoti vaizdą. 
     Rašiklis yra labai jautrus - atskiria iki 1024 spaudimo lygių. Manau, kad net išrankiausiems pakaks.

     Per USB imtuvą vaizdas perduodamas tiesiogiai į kompiuterį.Vaizdas gali būti tokių formatų: JPEG, BMP, TIFF, PNG, SVG ir PDF. Beje, taip pat numatytas ir redagavimas. Prie rašiklio yra patentuota programinė įranga Sketch Manager. Tačiau niekas nedraudžia ir Photoshopinti.
     Rašiklio kaina 199$.

„Eurocom Monster 1.0“: galingiausias nešiojamasis kompiuteris pasaulyje 11,6 colio ekranu

Kompanija „Eurocom“ pristatė nešiojamąjį kompiuterį „Monster 1.0“, kurį gamintoja vadina galingiausiu nešiojamuoju kompiuteriu pasaulyje, 11,6 colio ekranu.

Įrenginys turi keturių branduolių 2,6 GHz dažnio „Core i7-3720QM“ procesorių, kuris „turbo“ režimu pasiekia 3,6 GHz dažnį, 8 GB operatyviosios atminties, 1 TB kietąjį diską, grafinį greitintuvą „GeForce GT 650M“ su 2 GB atminties. Taip pat gali būtį įdiegtas 600 GB talpos SSD kaupiklis.

„Eurocom Monster 1.0“ ekrano raiška siekia 1366 x 768 taškų. Aparatas turi 1,3 Mpix kamerą, atminties kortelių skaitytuvą, Wi-Fi ir Bluetooth modulius, dvi USB 2.0 ir po vieną USB 3.0, HDMI bei D-Sub jungtis.

„Eurocom Monster 1.0“ dydis siekia 287 x 207 x 12,7-37,1 mm, o svoris – 1,8 kg. Įrenginys kainuoja 820 dolerių.

Adobe Flash Player sistemose su Linux palaikys tik Chrome 0 Adobe Flash Player sistemose su Linux palaikys tik Chrome

Panašu, jog kompanija Adobe ateityje ketina visiškai atsisakyti Flash technologijos, kuri daugeliui interneto naršyklių savininkų gerai pažįstama iš Flash Player priedo.

Neturite? Ir negausite! 

Pranešama, jog po to, kai Adobe paskelbė daugiau nepalaikysianti Flash technologijos mobiliose operacinėse sistemose (tame tarpe ir Android), kompanija galiausiai pareiškė, jog nutraukia Flash Player palaikymą ir operacinėse sistemose Linux, kuri paskutiniais metais galėjo pasigirti didėjančiu populiarumu.
Pranešime, kuris paskelbtas oficialiame kompanijos tinklaraštyje, nurodoma, jog Linux platformai skirta Flash technologija bus prieinama tik naršyklėje Google Chrome per naująjį API, kuris žinomas kodiniu pavadinimu Pepper.
Savo ruožtu, Linux skirtas Flash Player priedas po 11.2 versijos pasirodymo daugiau nebebus prieinamas Adobe puslapyje, o visos atitinkamos nuorodos, laikui bėgant, bus panaikintos. Tokiu būdu Linux gerbėjams belieka keletas variantų – arba naudoti Chrome su Flash palaikymu, arba visiškai pereiti prie HTML5.

„IBM“ projektuoja oru varomą automobilį

2009 m. tarptautinė korporacija „IBM“ pradėjo vystyti ličio-oro baterijas, kuriomis varomas automobilis vienu įkrovimu galėtų nukeliauti apytiksliai 800 km. Laboratorijose jau sėkmingai pademonstruotos esminės baterijoje vykstančios cheminės reakcijos įkrovimo ir iškrovimo proceso metu.
Jei šis drąsus projektas pasiteisins, jau 2020-2030 m. galėtume išvysti pirmuosius serijinius oru varomus automobilius.
Ličio-oro baterijos automobiliui važiuojant ima iš oro jame esantį deguonį vietoje sunkiųjų metalo oksidų, kuriuos naudoja dabartinės ličio jonų baterijos. Šios permainos rezultatas: mažiau sveriantys elektros elementai, turintys didesnį energijos tankį. Abu šie faktoriai gerokai prailgina baterijos gyvavimo laiką ir leidžia automobiliu įveikti didesnius atstumus.
Naująją „IBM“ bateriją jau spėta praminti elektromobilių šventuoju Graliu dėl jos neįtikėtino elektros tankio, net 1000 kartų viršijančio „Nissan Leaf“ automobilyje naudojamos ličio jonų baterijos galimybes. Esminis ličio-oro baterijos trūkumas – didelis nestabilumas.
Svarbiausia dabar yra suteikti naujai baterijai stabilumo. Todėl „IBM“ tyrėjai darbui pasitelkė Ciuriche esantį „Blue Gene“ superkompiuterį. Juo yra analizuojamos elektrocheminės reakcijos ir ieškoma alternatyvių elektrolitų, sumažinsiančių energijos nuostolius ir baterijos nusidėvėjimą jos krovimosi ir išsikrovimo metu.
IBM Battery 500: A look inside a lithium-air battery

nVidia: Windows 8 tvarkykles gaus jaunesnė nei 2004 m. grafika

Gana maloni naujiena visiems nVidia vaizdo plokščių savininkams, ketinantiems ateityje atsinaujinti iki Windows 8, atsklido iš „žaliųjų“ stovyklos: nVidia pažadėjo pilną Windows 8 palaikymą visoms savo plokštėms, kurios buvo išleistos vėliau, nei 2004 metai. O tai yra nei daug, nei mažai – visi aštuoneri metukai.
Per šį laikotarpį pasirodė daugybė grafinių adapterių, nuo GeForce 6200 iki pat GeForce GTX 690, tuo tarpu atnaujinti tvarkyklių arsenalą visiems šiems adapteriams bus tikrai nelengvas darbas.

Tiesa, kol kas dar nėra aišku, ar bus naudojamos pilnavertės WHQL-sertifikuotos standartinės tvarkyklės, ar gaunamos per Windows Update. Dėl gana suprantamų priežasčių, pirmasis variantas būtų kur kas patrauklesnis daugeliui vartotojų. Tačiau kaip tai atrodys galutiniame variante, galėsime pamatyti tik tada, kai pasirodys finalinė Windows 8 versija, o tai turėtų įvykti jau šių metų spalio mėnesį.
Kaip jau žinome, kompanija AMD nutraukė vaizdo plokščių, suderinamų tik su DirectX 9, palaikymą operacinėje sistemoje Windows 7, tuo tarpu nVidia iki šiol atnaujina tvarkykles tokiems grafiniams adapteriams. Tokiu būdu iki naujos Microsoft operacinės sistemos pasirodymo dera laukti ne mažiau aktyvaus palaikymo.

Diablo III / Diablo 3 Open Beta apžvalga (video)

Diablo III – turbūt labiausiai užhypintas 2012 metų žaidimas. Šį savaitgalį truputį pabandyti  jį pavyko ir man.

 

radėkime nuo žiauriai nevykusios Diablo 3 Open Beta, kurios Europiniai ir Azijos serveriai tiesiog neveikė, o Amerikos buvo VISĄ LAIKĄ PERKRAUTI. Krūvos žmonių taip liks neišbandę Beta, nes tiesiog net nesugebėjo per dvi dienas prie jos prisijungti! Už tai Originalo Diablo 3 Open Beta rage video sulaukė didžiulės sėkmės Youtube! :)

Kam pavyko prisiloginti prie savo Battle.net sąskaitos, vis tiek negalėjo žaisti, nes pasirodo, kad šis RPG žaidimas magiškai tapo MMORPG, tik be visų MMO privalumų. Blizzard kažkaip išmąstė RPG perkelti į interneto serverius, kurie visą laiką buvo perkrauti. Galiausiai, naktį pavyko atsitiktinai prisijungti prie Beta, kada galėjau mėgautis 2-4s lagu bandant VIENO ŽAIDĖJO režimą Amerikos serveryje! Taip, net žaidžiant vienam, monstrai sugeba teleportuotis, o žaidimas tiesiog vietomis pakimba, vien dėl online problemų…

Vienintelis privalumas, kad žaidžiant online gali matyti kitus Battle.net draugus. vos pora paspaudimų juos pakviesti į CooP ar MP režimą. Galbūt labiau trūkumas, nes nėra jokios ribos tarp SP ir CooP progreso, dėl ko gali magiškai prašokti istoriją ir misijas, net pirmą kartą bandydamas vieno žaidėjo režimą…

Pats gameplay mažai kuo pasikeitė nuo Diablo 2. Tiesiog spam’ini kairį pelės mygtuką, kartais paspausdamas atsitiktinį klaviatūros klavišą, kad išgerti gyvybės eliksyrą ar pakeisti burtą/įgūdį. Įdomiausia žaidimo dalis vis tiek liko pats retų daiktų ieškojimas, rinkimas ar gaminimas.
Diablo 3 žymiai lengviau susirinkti loot nuo žemės, tas daromas vos ne automatiškai, kaip iš kart paskaičiuojama suminė daikto galia, vertė, kad vos keliais paspaudimais inventoriuje galėtum atsijoti visą šlamštą nuo kažko bent potencialiai vertingo.

Bendrai visas žaidimas jaučiasi ypatingai sun00b’intas. Ypač skill ir  ginklų tobulinimo dalis, kuri panaši tik į žaidimo kūrėjų makaronų kabinimą “apie sistemos tobulinimą”. Realiai visi skill atsirakina vos ne linijine progresija, tobulinami su gem’ais, kurie sukuria tik pasirinkimo iliuziją, bet realiai NIEKO nekeičia.

Asmeniškai man įdomiausias Diablo 3 naujovė buvo žaidimo daiktų turgus, paremtas tikrų pinigų ekonomika. Deja, bent Open Beta veikianti sistema yra tiesiog apgailėtina. Vienam item patalpinti reikia sugaišti porą minučių, to dažniau pamatai klaidą, nei pavyksta įkelti skelbimą. Iš pirkėjo pusės siūlomos galimybės lygiai tokios pat graudžios, kai neįmanoma net dorai išsirūšiuoti daiktų, kad rasti dominčius ar susidaryti bendrą vertės/kainos vaizdą…

Apibendrinant, Diablo 3 – idealus mainstream’izacijos pavyzdys. Jei kažką dar įdomaus ar gero pamenate iš Diablo 2 laikų, tai čia nebesitikėkit ir to rasti. Jei tikitės sulaukti naujovių, tai jų taip pat nėra, o visi patobulinimai daugiau blizgučiai, dėl vaizdo, mažiau pastabiems ar apie video žaidimus nutuokiantiems. Casual’ai – panašiausia Diablo 3 taikoma auditorija. Diablo III – one button RPG, skirtas masėms nuo namų šeimininkių iki pensininkų, ir puikiai subalansuotas konsolėms!

10 patraukliausių darbdavių IT specialistams

Šiais metais tarp IT specialistams patraukliausių Lietuvos darbdavių – Barclays, SEB bankas, TEO, Omnitel, Blue Bridge ir kitos žinomos šalies bendrovės. Tai paaiškėjo karjeros portalui cvmarket.lt apklausus 4320 respondentų.
IT specialistų buvo paprašyta įvardyti įmones, kuriose jie norėtų ir kuriose nenorėtų dirbti, bei pateikti argumentus, pagrindžiančius jų pasirinkimus. Dažniausiai minimos priežastys renkantis darbdavį buvo šios: galimybės tobulėti, kilti karjeros laiptais, patrauklūs atlyginimai, draugiškas kolektyvas.
Vyresnio amžiaus IT specialistai, kaip argumentus, kodėl norėtų dirbti pasirinktose kompanijose, dažniausiai minėjo socialines garantijas. Kuomet jaunesni respondentai dažniau akcentavo karjeros galimybes.
IT specialistams patraukliausių Lietuvos darbdavių dešimtukas 2012

1.	Barclays Technology Centre Limited Lietuvos filialas
2.	AB SEB bankas
3.	AB TEO LT
4.	UAB Omnitel
5.	UAB Blue Bridge
6.	UAB IBM Lietuva
7.	UAB Western Union Processing Lithuania
8.	UAB BITĖ Lietuva
9.	AB Swedbank
10.	UAB Microsoft Lietuva

„Mozilla“ nutraukė „Firefox 3.6“ gyvenimą

Klasikinės „Firefox 3.6“ naršyklės gerbėjams liūdnos naujienos – Jūsų naršyklė automatiškai atsinaujins ir transformuosis į pažangią „Firefox 12“.
Ši transformacija planuojama jau gegužės mėnesį, tad atsisveikinimui su savo pamėgta naršykle liko vos dienos. 2010 m. išleistai naršyklės versijai nutrauktas palaikymas, o paskutiniai saugumo atnaujinimai buvo atsiųsti į Jūsų kompiuterį šių metų vasarį.
Pavasaris puikus metas atsinaujinti, tad nelaukdami automatiško atnaujinimo, galite tiesiog parsisiųsti naujausią stabilią „Firefox 12“ versiją arba „Firefox 13“ betą.