Teisingiausių Web talpinimo (prieglobos) paslaugų beieškant

Ieškoti geriausių talpinimo (hosting) paslaugų jūsų svetainei gali būti sudėtinga. Yra begalė skirtingų galimybių planų - nuo brangių serverių nuomos iki pigių, smulkių planų, kur mainais į reklamą galite gauti paslaugas nemokamai. Net ir dažnai susiduriantiems su šia sritimi būna sudėtinga atskirti faktus nuo fantazijų. Geriausias būdas teisingai išrinkti talpinimo paslaugas, tai atsižvelgti į tam tikrus punktus.

Įvertinkite savo poreikius

Pirmasis žingsnis, renkantis talpinimo (prieglobos) paslaugas, yra tiksliai išsiaiškinti, kokių resursų jums reikia, kokio tipo svetainė bus talpinama. Didelio verslo portalas, lyginant su maža asmenine svetaine, reikalauja visiškai kitokio kiekio skirtingų resursų bei valdymo galimybių, todėl, siekdami rasti tinkamiausias talpinimo paslaugas, tiksliai apgalvokite, ką svetainėje talpinsite ir numatykite, ką norėsite keisti artimiausioje ateityje.

Patikimumas, pasiekiamumas ir greitis

Geriausi hostingo paslaugų tiekėjai siūlo taip vadinamą „99% uptime”. Tai reiškia, jog jūsų svetainė bus pasiekiama bet kuriuo paros metu iš bet kur ir, žinoma, greitai pasikraus jūsų lankytojams. Neužmirškite, jog pasikrovimo greitis priklauso ne tik nuo prieglobos paslaugų, bet ir nuo lankytojo interneto greičio, bei paties puslapio dydžio.

Duomenų perdavimas (duomenų srautas) ir disko vieta

Duomenų srautas visada didėja kartu su svetainės lankomumu, todėl labai sudėtinga numatyti, kokio srauto kiekio reikės. Tai galima nustatyti apsvarsčius, koks bus vidutinis jūsų svetainės lankomumas. Vis tik visada geriau rinktis planus su duomenų srauto galimybėmis, bent kelis kartus didesnėmis už jums reikiamas, nes geriau šiek tiek sumokėti brangiau, negu vieną dieną pamatyti, jog jūsų svetainės el.paštas neveikia. Taip pat visada geriau turėti bent ketvirtadaliu disko vietos daugiau nei reikia. Nepatartina rinktis planų, kurie iki smulkmenų atitinka jūsų dabartinius reikalavimus, nes neįmanoma numatyti tikrojo būsimo lankytojų srauto.

Techninė pagalba

Labai svarbu, kad, iškilus problemoms, būtų įmanoma kuo greičiau pasiekti jūsų pasirinktą hostingo kompaniją. Geriausia techninė pagalba yra 24/7, tačiau Lietuvoje nėra populiarus hostingo techninio skyriaus pagalbos darbo laikas: didžioji dalis dirba standartinėmis darbo valandomis.

„Skriptai“ ir įvairūs papildomi priedai

Skirtingos svetainės turi skirtingus poreikius. Elektroninio pašto paslaugos funkcija, žinoma, turi būti būtina bet kokiame talpinime. Geras ir naudingas dalykas pvz. VIPPHOST.COM talpinimo planuose yra tai, jog galima įdiegti atviro kodo (open source) sistemas praktiškai neturint jokių techninių žinių.

Valdymo pultas

Kiek kontrolės suteikia talpinimo kompanija savo klientui? Jeigu kaskart, norėdami pakeisti slaptažodį ar sukurti el.paštą, turite kreiptis į klientų aptarnavimo skyrių, tai sugaištate nemažai laiko. Būtina, kad kartu su talpinimo paslaugomis būtu ir geras bei patogus valdymo pultas, toks kaip „cPanel“ ar „DirectAdmin“.

Autorius:

VIPP HOST

Svetainių talpinimas užsienyje: ar apsimoka?

Nesvarbu, kur jūs gyvenate, vistiek esate potencialus viso pasaulio prieglobos kompanijų klientas. Dauguma Lietuvos įmonių, siūlančių talpinimo paslaugas, puikiai atitinka jūsų keliamus reikalavimus, tačiau dažnai iškyla dilema kurią iš jų pasirinkti, nes užsienio įmonės dažnai tą pačią paslaugą siūlo pigiau.

Kainos skirtumai

Dažnai užsienio šalių kompanijos tokius pat talpinimo paslaugų paketus siūlo už gerokai žemesnę kainą. Dalis kompanijų tai daro kaip reklamos gudrybę, siekdamos privilioti daugiau klientų, tačiau yra atvejų, kur kaina tiesiog atspindi šalies pragyvenimo lygį. Pvz., pridėtinės išlaidos yra žymiai mažesnės Indijoje ar Pakistane, o tai reiškia, kad interneto prieglobos paslaugos gali būti siūlomos už mažesnę kainą.

Yra nepaprastai sudėtinga rasti tinkamus paslaugos tiekėjus, kai pagrindinis kriterijus yra paslaugos kaina. Žemos kainos gali vilioti, tačiau visada išlieka paslaugos kokybės klausimas. Internete yra galimybė pasiskaityti apžvalgas arba kitų žmonių nuomones, tačiau niekada nedarykite sprendimo apie paslaugas neatsižvelgę į keletą punktų.

Vieta

Panašiai kaip ir nekilnojamajam turtui, labai svarbu yra vieta, kur randasi serveris. Kuo serveris arčiau jūsų šalies, tuo greitesnis svetainės pasikrovimo laikas. Net ir virtualiame pasaulyje fizinis atstumas gali turėti labai didelę įtaką.

Techninė pagalba

Dauguma kompanijų, turinčių galimybę priimti klientus iš užsienio, turi gerai apmokytus konsultantus, kurie užsienio klientus visada laiko didesniu prioritetu. Patartina atsižvelgti ir į laiko skirtumą tarp šalių, nes vystant internetinį projektą ir turint didžiulį laiko skirtumą bus sudėtinga susisiekti su techniniu skyriumi.

Pabaigai norėtume atkreipti jūsų dėmesį, kad svarbu suprasti vieną dalyką: jei talpinate nedidelę svetainę, arba svetainę, kurios informacija skirta tik jūsų šalies gyventojams, apie hostingą užsienyje neapsimoka net galvoti.

Autorius:

VIPP HOST

Gyventojų ir būstų surašymas 2011: Ar saugu pateikti duomenis?

Ši tema nėra susijusi su informacinėmis technologijomis, tačiau kiekvienas anksčiau ar vėliau susirūpiname savo asmeninės informacijos sauga. Perskaičius internete „Gyventojų ir būsto surašymo lapą“, ne vienam asmeniui iškilo klausimas dėl duomenų apsaugos. Religija, pragyvenimo šaltinis, santuokinė padėtis, darbovietė – tai temos, kurias dažnas nenori atskleisti bet kam, todėl nusprendėme užduoti kelis klausimus Statistikos departamentui šia tema:

Kaip yra atrenkami surašinėtojai?

Surašinėtojais daugiausia tapo teritorinių darbo biržų bedarbiai. Jų šiais metais buvo gerokai virš tūkstančio. Pagrindiniai kriterijai darbo biržose renkant surašinėtojus buvo: gimtosios kalbos žinojimas, bent vidurinis išsilavinimas ir komunikabilumas.

Remiantis nepatvirtintais duomenimis, surašinėtojai buvo skiriami į savus ir aplinkinius rajonus, kad žmonėms netektų bendrauti su visiškai nepažįstamais žmonėmis.

Kokios saugumo priemonės naudojamos, siekiant apsaugoti piliečių duomenis?

Surašinėtojas, prieš pradėdamas darbą, pasirašo pasižadėjimą neatskleisti apklausos metu jam suteiktų duomenų. Apklausos duomenys (popieriniuose) archyvuose yra laikomi 3 metus, o po to yra sunaikinami. Elektroninės paraiškos yra „užkoduojamos“ (deja, nepavyko gauti informacijos, kokia programinė įranga naudojama saugumui užtikrinti bei kas turi priėjimą prie tos informacijos).

Jei asmuo piktybiškai nesutinka atidaryti durų surašinėtojams, ar tai laikoma pažeidimu ir už tai yra baudžiama?

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173² straipsnis sako: „...Statistinių duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistinių duomenų joms pateikimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 Lt....“. Tačiau kyla klausimas kaip elgiamasi, jei asmens nėra namuose arba jis gyvena vienas ir nėra linkęs bendrauti su nepažįstamais - tiesiog neatidaro durų net nežinodamas, kad atėjo jį surašyti.

Surašytojai ateina bent 3 kartus skirtingu laiku ir, negavus jokio atsako, butas yra pažymimas kaip tuščias. Visiems suprantama, kad asmuo gali deklaruoti gyvenamąją vietą ne ten, kur šiuo metu gyvena.

Statistikos departamentas pabrėžia, jog visa informacija yra renkama tik statistikos tikslams, o jos nepateikus arba pateikus melagingai, gresia bauda pagal LR ATPK 173² straipsnį.

Norime pažymėti, kad asmenys neprivalo surašinėtojams pateikti asmens kodo. Tokiu atveju turi būti pateikta bent gimimo data.

Tikime, kad po šios informacijos jums iškilo dar daugiau klausimų: ar pasirinkti teisingi kriterijai atrenkant surašinėtojus darbui su asmenine informacija? Ar tinkamas duomenų saugumas? Ar Statistikos departamentas neturėtų plačiau informuoti žmones, kaip jų duomenys bus saugomi ir kas turės priėjimą prie jų.

Belieka pasitikėti Statistikos departamento nustatytomis taisyklėmis.

Į visus jums rūpimus klausimus bus atsakyta darbo dienomis nemokamu tel. 8 800 01 418 nuo 8.00 iki 17.00 val. Ir tel. (8 5) 236 4618 nuo 17.00 iki 21.00 val.

Visa informacija šiame straipsnyje yra vieno ar kelių žmonių asmeninė nuomonė, skirta diskusijoms ir niekaip neturi įtakoti žmonių daromų sprendimų.

Lietuvoje tėvai menkai rūpinasi internete naršančių vaikų apsauga

Mūsų šalyje dauguma tėvų, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų, suvokia pavojus, su kuriais jų atžalos gali susidurti nekontroliuojamai naršydamos internete, tačiau apsaugos priemones buvo arba yra įdiegusi vos kas penkta šeima. Tokias išvadas leidžia daryti šių metų kovo mėnesį atliktos apklausos rezultatai. Ją atliko rinkos tyrimų bendrovė „GfK CR Baltic“, o užsakė prekybos kompiuteriais ir elektronika tinklas „SOHOS“.

Absoliuti dauguma – net keturi iš penkių – apklausoje dalyvavusių tėčių ir mamų pareiškė manantys, jog neribota prieiga prie internete pateikiamos informacijos gali būti žalinga jų vaikams. Truputį daugiau negu pusė tėvų yra domėjęsi galimybėmis apsaugoti vaikus nuo nepageidautinos informacijos, tačiau tik trečdalis sakė žinantys kaip tai padaryti ir vos 17 proc. tėvų bent kartą naudojo priemones, kurios atsijoja informaciją arba riboja prieigą prie jos.

Pastarasis rezultatas tiksliai atitinka panašios visoje Europos Sąjungoje vykdytos apklausos duomenis: Europos Komisija balandžio mėnesį paskelbė, kad Lietuvoje net 83 proc. tėvų, kurių vaikai naršo internete, visiškai neriboja savo atžalų. Šiuo požiūriu Lietuva išsiskiria iš kitų ES valstybių, kuriose tėvai gerokai aktyviau rūpinasi savo vaikų saugumu internete.

Be to, „GfK CR Baltic“ vykdytos apklausos rezultatai rodo, kad net du iš trijų tėvų Lietuvoje arba nežino kaip apsaugoti vaikus nuo žalingos informacijos arba apskritai nėra niekada girdėję, kad tokių galimybių esama. Savo ruožtu, Europos Komisijos tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vaikai dažniau už bendraamžius kitose Europos šalyse skelbia savo adresą arba telefono numerį
socialiniuose tinkluose internete – taip elgiasi net 42 proc. 9–16 metų amžiaus mūsų šalies vaikų.

„Rezultatus reikėtų vertinti kaip rimtą pavojaus signalą: grėsmės yra akivaizdžios, o didžioji dauguma tėvų Lietuvoje nežino, kad net ir standartiniuose programiniuose paketuose esama funkcijų, leidžiančių apriboti ir kontroliuoti vaikų naudojimąsi internetu“, – teigia prekybos kompiuteriais ir elektronika tinklo „SOHOS“ direktorius Giedrius Senkus.

Pasak jo, standartiniame „Windows 7“ pakete yra speciali „Tėvų kontrolės“ funkcija, leidžianti nustatyti valandas, kuriomis vaikai galės įjungti kompiuterį, išrinkti žaidimus, kuriuos vaikams leidžiama žaisti, ir programas, kurias galima naudoti. Naujausia naršyklė „Internet Explorer 9“ leidžia tėvams blokuoti prieigą prie nepageidautino turinio svetainių ir kontroliuoti savo atžalų veiksmus internete. Be to, įvairių kontrolės priemonių, įskaitant interneto svetainių ir informacijos filtravimą bei naršymo internete „istorijos“ fiksavimą, siūlo kitų kompiuterinių programų kūrėjai. Kai kurias iš jų galima atsisiųsti, įdiegti ir naudoti visiškai nemokamai.

Būtent specialios naršymą internete ribojančios programos daugumai tėvų mūsų šalyje atrodo pats efektyviausias kontrolės būdas. Programas, filtruojančias interneto svetaines, veiksmingiausia apsaugos priemone laiko trečdalis tėvų. Kita vertus, net 44 proc. apklaustųjų laikosi nuomonės, jog pakanka aktyviai bendrauti su vaikais, aiškinti jiems įvairius naršymo internete aspektus ir savo šeimoje nustatyti tam tikras naudojimosi internetu taisykles.

„Tarptautinė patirtis patvirtina, kad technologinės vaikų apsaugos internete priemonės veiksmingos tik kol vaikai sulaukia paauglystės“, – pritaria „Windows“ produktų grupės vadovas Baltijos šalyse Aleksandras Golod. „Tėvams, auginantiems 12–13 metų ir vyresnius vaikus, rekomenduojama daugiau kalbėtis su paaugliais apie saugų elgesį internete ir mokyti juos savarankiškai atpažinti pavojus“.

Apklausos duomenys rodo, kad 11–16 metų amžiaus vaikai Lietuvoje prie kompiuterio praleidžia vidutiniškai po 14 valandų per savaitę, jaunesni – maždaug du kartus mažiau. Didžioji dauguma tėvų – du trečdaliai apklaustųjų – įsitikinę, kad naršymo internete laiką vaikams reikia riboti, tačiau trečdaliui atrodo, kad vaikams galima leisti naudotis internetu tiek, kiek jie to nori.

Net 70 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad naršydami internete jų vaikai nesukelia problemų nei sau, nei savo šeimai. Nepaisant to, daugiau negu pusė tėvų išreiškė nuomonę, kad problemų kiltų, jei jie leistų savo vaikams naršyti internete ilgiau negu dabar.

Vykdydama tyrimą bendrovė „GfK CR Baltic“ kovo mėnesį internetu apklausė beveik 300 Lietuvos gyventojų – suaugusiųjų, kurie turi 6–16 metų amžiaus vaikų, naršančių internete. Didžioji dauguma apklaustų tėvų yra 26–45 metų amžiaus, gyvena miestuose ir pagal pajamas priskirtini viduriniajai klasei.
Pranešimas žiniasklaidai

Artėja telefonai su 4 branduolių procesoriais

Jo  žiniomis du naujieji „Motorola“ telefonai žymimi kodiniais pavadinimais „Bullet" ir „Jet“.

Pranešama, kad pastoviosios atminties kiekis juose bus toks pat – po 16 GB, o darbinės atminties (DDR2 RAM) – nuo 1 iki 1,5 GB. Ir „Bullet", ir „Jet“ telefonuose bus įdiegta bevielio artimojo ryšio  technologija NFC, abu turės po 12 megapikselių fotokameras. Naujųjų telefonų sensorinių ekranų raiška bus 960x540 vaizdo taškų.

„Motorola Jet„ modelis, skirtingai nuo „Motorola Bullet“, turės visavertę QWERTY klaviatūrą. Skirsis ir abiejų modelių ekranų dydis: „Bullet“ ekrano įstrižainė bus  10,75 cm, o „Jet“ – 10 cm.

Abu naujieji telefonai turėtų būti pristatyti pirmąjį 2012 m. ketvirtį, manoma, kad tai įvyks sausio mėnesį Las Vege (JAV)  vyksiančioje tradicinėje buitinės elektronikos parodoje CES 2012.  Taip pat pranešama, kad rinkoje „Motorola Bullet" turėtų pasirodyti anksčiau nei „Motorola Jet“.

Šaltinis:

Vartotojus seka ne tik „iPhone“, bet ir „Android“ telefonai

Vartotojų buvimo vietą stebi, išsaugo ir į centrinius serverius siunčia ne tik „Apple“ išmanieji telefonai „iPhone“, bet ir konkurentės „Google“ operacinę sistemą „Android“ naudojantys telefonai.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad „Google“ operacinę sistemą „Android“ naudojantys išmanieji telefonai kas kelias sekundes užfiksuoja vartotojo buvimo vietą. Ši informacija yra išsaugoma telefone ir kelis kartus per valandą siunčiama į „Google“ serverius, praneša „The Wall Street Journal“.

Praėjusią savaitę pranešta, kad „Apple“ išmanieji telefonai „iPhone“ renka ir išsaugo informaciją apie vartotojų buvimo vietą. Maža to, „Apple“ anksčiau buvo informavusi JAV Kongresą, kad jos telefonai „protarpiais“ renka informaciją apie vartotojų buvimo vietą, o kompanijai ši informacija siunčiama du kartus per dieną.

„Apple“ vis dar viešai nekomentuoja, kodėl „iPhone“ telefonai slapta renka tokią informaciją ir kam ji yra naudojama.

Informacija reikalinga paslaugoms

Tuo tarpu „Google“ aiškina, jog ši informacija būtina su lokacija susijusioms paslaugoms, tokioms kaip žemėlapiai ar navigacija.

Vartotojų buvimo vietą abiejų kompanijų telefonai esą nustoja rinkti vos išjungus padėties nustatymo (lokacijos) paslaugas.

„Google“ teigia, kad vietos nustatymas yra pasirenkama paslauga. Tačiau įsigijus telefoną ji pagal nutylėjimą jau būna įjungta.

Vartotojui aktyvuojant „Android“ telefoną viename žingsnyje rašoma, kad kai kurios „Google“ paslaugos renka informaciją apie lokaciją ir jog informacija bus anonimiškai renkama net jei visos programos yra išjungtos.

Šis punktas pagal numatytuosius nustatymus yra pažymėtas varnele, tačiau vartotojai gali jį „atžymėti“. Tokiu atveju telefone išjungiamos lokacijos paslaugos.

„Mes apie tai įspėjame vartotojus ir leidžiame jiems pasirinkti, ar jie su tuo sutinka. Ši informacija yra reikalinga norint suteikti kokybiškesnes paslaugas „Android“ telefonų vartotojams. Visa informacija apie buvimo vietą, siunčiama į „Google“ serverius, yra anonimiška ir nesusieta su vartotojais bei neatsekama“, – teigė „Google“ atstovas.

Tačiau tyrimas parodė, kad prie siunčiamos informacijos „Android“ prideda unikalų telefono identifikavimo numerį. „Google“ teigia, kad šis numeris yra susietas su lokacijos paslaugomis, bet neleidžia pasiekti jokios kitos vartotojo informacijos. Vartotojas gali pakeisti šį numerį atstatydamas telefono būklę į „gamyklos nustatymus“ ir taip ištrindamas visą jame sukauptą informaciją.

Šaltinis:

Google nusipirko mobilios muzikos specialistus PushLife

Kompanija Google eilinį kartą apsipirko. Šį kartą paieškos gigantas už 25 mln. JAV dolerių (~62.5 mln. Lt) įsigijo Toronte (Kanada) esančią kompaniją PushLife. Tai pakankamai jau kompanija, kurią 2008 metais įkūrė išeivis iš Research In Motion (RIM) Ray Reddy. Kompanija dirbo mobilaus multimedia turinio srityje, tačiau siūlė ne tik įsigyti mobilios muzikos ar ją perklausyti online režimu, tačiau ir integraciją su Facebook ar Twitter bei kitas galimybes.

Šiuo metu PushLife oficialiame puslapyje jau puikuojasi pranešimas, jog šios kompanijos nariai pereina po Google sparnu bei prisijungs prie Google Canada komandos. Kuo tiksliai užsiims PushLife, nuspręs nauji šeimininkai, tačiau akivaizdu, kad visas šis pirkinys susijęs paieškos giganto kuriama Google Music paslauga. Daugiau informacijos greičiausiai paaiškės būsimoje Google I/O 2011 konferencijoje.

Google per I ketvirtį uždirbo 2011m. Lietuvos biudžetą

Apie savo I ketvirčio rezultatus atsiskaitė kompanija Google. Anksčiau pradėjusi nuo paieškos Internete mechanizmo, dabar Google vis labiau plečia savo veiklą, ypatingai intensyviai tai darydama operacinių sistemų mobiliems įrenginiams segmente.
Taigi per pirmus tris 2011 metų mėnesius Google pavyko gauti 8.58 mlrd. JAV dolerių pelno (~21,45 mlrd. Lt)(palyginimui, 2011 metų Lietuvos  nacionalinio biudžeto be ES lėšų planuojamos pajamos – 19,9 mlrd. lt). Tai 27% daugiau, nei per praeitų metų atitinkamą laikotarpį, tačiau kiek mažiau, nei tikėjosi šios rinkos analitikai. Jei išskaičiuoti iš šios sumos išlaidas, tai grynasis pelnas sudarytų 2.3 mlrd. JAV dolerių (~5,75 mlrd. Lt)(palyginimui, 2010 m. I ketvirtį analogiškas rodiklis buvo 1,96 mlrd. JAV dolerių).

Kaip pažymima, dalis išlaidų susiję su personalo skaičiaus padidėjimu – per 3 mėnesius darbuotojų skaičius padidėjo 2000 žmonių.
Kompanija kartu pasidžiaugė ir kitais rodikliais, išreikštais ne doleriais: Android operacinei sistemai skirtų programėlių parsisiuntimų skaičius per I ketvirtį išaugo 50% (lyginant su 2010 m. I ketv.), o iš „Android Market“ parsisiųstų programėlių skaičius perkopė įspūdingus 3 mlrd. kopijų. Graži statistika ir dar „gražesni“ finansiniai rodikliai.

Microsoft pradeda antimonopolinį karą prieš Google

Kompanija Microsoft pateikė europos komisijai skundą, nukreiptą prieš Google. Apie tai savo internetiniame tinklaraštyje pranešė Microsoft viceprezidentas Brad Smith. Skunde teigiama, jog Google europinėje internetinės paieškos rinkoje ne tik kad dominuoja, bet praktiškai yra monopolija. Natūralu, kad Microsoft suinteresuotumas šioje sferoje visiškai tiesioginis, kadangi ji pati turi savo paieškos sistemą Bing. Tačiau jei JAV Bing pozicijos dar kažkiek stipresnės, tai Europoje Microsoft paieškos sistemos situacija tikrai ne kokia – čia bene 95 % rinkos užima Google. Ir programinės įrangos gigantas mano, kad Google reikia taikyti antimonopolinius svertus, kad europinė rinka turėtų tinkamą internetinės paieškos alternatyvą.

Google komentarų ilgai laukti nereikėjo. Jos atstovų teigimu, kompanija visiškai nenustebusi tokiu Microsoft elgesiu. Google ketina ir toliau bendradarbiauti su Europos Komisija ir tvirtina, kad su malonumu paaiškins, kaip veikia jos verslas, Belieka tik tikėtis, kad Google tikrai turi svarių argumentų, jog ji yra ne monopolininkė. Juo labiau žinant faktą, kad prieš pačią Microsoft savo laiku buvo paduoti ieškiniai dėl interneto naršyklės Internet Explorer, o Microsoft buvo priversta ne tik pašalinti iš naujų Windows OS versijų iš anksto įdiegtą naršyklę, bet ir suteikti pasirinkimą Browser Choise Screen programėlės pavidalu.

Internet Explorer 9 – ekonomiškiausia naršyklė

Pasirodo, interneto naršyklės Internet Explorer 9 kūrėjai tikrai nesėdėjo rankų sudėję. Nors pastaroji negali pasigirti esantį pati greičiausia naršyklė pasaulyje, tačiau IE 9 galima drąsiai laikyti energetiškai efektyviausia (arba kaip dabar populiaru sakyti – ekologiškiausia) bent jau pastaruoju metu.
Šį faktą pirmiausia derėtų prisiminti nešiojamų kompiuterių savininkams, taip pat tiems, kuri nori sumažinti sąskaitą už elektrą ir taip sutaupyti bent keletą litų per mėnesį. Ir nors testų objektyvumas kelia šiokių tokių abejonių, tačiau bendras rezultatas gana intriguojantis.
Taigi trys Internet Explorer kūrėjų komandos nariai, nepriklausomai vienas nuo kito, atliko eksperimentus su penkiomis interneto naršyklėmis Windows aplinkoje bandydami sužinoti, kaip jos įtakoja energijos sunaudojimą. Visi trys nariai gavo tą patį rezultatą. Testų metu jie matavo elektros energijos kiekį, kurį sunaudoja atvertos naršyklės su tuščia kortele (tab), naršant po naujienų puslapius bei dirbant su HTML5 programomis „Galactic“ bei „FishIE Tank“.

Rezultatai iš tiesų gana įdomūs. Atidarius naršyklė su tuščia kortelę (tiesiog tuščias about:blank langas), dauguma interneto naršyklių beveik nenaudojo energijos, tuo tarpu „išsišokėle“ tapo naršyklė Opera.

Naršant po naujienų portalus, geriausius rezultatus parodė Firefox 4, Internet Explorer 9 ir Safari 5, tuo tarpu Opera 11 ir Chrome 10 energijos atžvilgiu pasirodė kiek „godesnės“.

Dirbant su HTML5 programomis, nepralenkiamos buvo IE 9 ir Firefox 4 interneto naršyklės, galinčios išnaudoti „geležies“ – daugiausia grafinių adapterių – galimybes (hardware accelerated). Čia jiems nei Google 10, nei Safari 5, o juo labiau Opera 11 pasipriešinti nesugebėjo.

Susumavus rezultatus, „ekonomiškiausia“ naršykle pripažinta IE 9, nuo kurios visiškai nedaug atsiliko Firefox 4, toliau vietas išsidalino Chrome, Safari ir Opera. Akivaizdu, kad šalia spartos rodiklių kai kuriems interneto naršyklių kūrėjams tikrai reikėtų susirūpinti ir energijos ekonomijos klausimais, įdiegiant galimybe pasinaudoti dabartinių vaizdo plokščių resursais.

Didžiausios Japonijos IT kompanijos, nukentėjusios nuo gamtos stichijos

aponijos kompanijos, tiekiančios elektronikos prietaisus, komponentus bei komplektuojančias dalis, užima apie 20 proc. pasaulinės rinkos. Ir natūralu, kad pastarųjų dienų gamtos stichijos (cunamis, žemės drebėjimai) negalėjo neįtakoti puslaidininkių pramonės. EE Times paskelbė duomenis apie, kaip smarkiai nukentėjo didžiosios Japonijos IT kompanijos. Daugumą duomenų pateikia pačios kompanijos. Taigi iš eilės.
Elpida Memory. Šio vienintelio Japonijos DRAM atminties gamintojo 300mm gamykla Hirosimoje praktiškai nenukentėjo, kadangi yra tolokai nuo stichijos paliestos zonos. Tuo tarpu jos padaliniui Akita Elpida Memory, kuriuo užsiima mikroschemų su pažangiausia jų įpakavimo technologine gamyba, pasisekė mažiau. Dėl nuolatinių elektros tiekimo sutrikimų ji sustabdė savo veiklą. Laimei, įranga nenukentėjo.
Freescale Semiconductor. Sendai mieste esanti Tohoku Semiconductor gamykla veiklą sustabdė. Pastaroji yra 12 km nuo vandenyno pakrantės, kurią nuniokojo cunamis.
Fujitsu. Dauguma šios kompanijos gamyklų žemės drebėjimus atlaikė. Jos atstovai pranešė, jog nuostoliai dar skaičiuojami. Ir jei jie bus dideli, apie tai bus oficialiai pranešta.
Hitachi Group. Keletas šios kompanijos gamyklų bei pastatų nukentėjo. Gana didelis negatyvus poveikis matomas tam tikrų cheminių medžiagų gamybos srityje. Hitachi Chemical yra svarbiausia taip vadinamų ACF klijų gamintoja bei kontroliuoja daugiau nei 50% šio produkto pasaulinės rinkos. Minėti ACF klijai būtini gaminant puslaidininkius, tad išlieka didelė tikimybė, kad bus jaučiamas šio komponento deficitas.

Molex. Ši amerikiečių kompanija pranešė, kad visi darbuotojai yra saugus, nė viena iš trijų gamyklų nenukentėjo. Vis tik Molex atstovai negalėjo pasakyti, kaip gamtos stichijos pasekmės atsilieps jos tolesniam verslui.
Panasonic. Tarp šios kompanijos darbuotojų buvo nukentėjusių. Veikla buvo nutraukta dviejose Fukušimoje esančiose gamyklose, užsiimančiose garso aparatūros bei skaitmeninių kamerų gamyba, bei Sendai miesto gamykloje, gaminančia objektyvus.
Renesas Electronics. Laikinai uždarytos penkios puslaidininkių plokštelių gamyklos bei keletas fabrikų. Tarp nukentėjusių yra šios grupės įmonės kaip Renesas Northern Japan Semiconductor, Renesas Yamagata Semiconductor, Renesas Naka, Renesas High Components.
Sandisk. Pastarosios kompanijos gamyklos yra apie 750 km nuo žemės drebėjimų epicentro. Todėl visi darbai buvo atnaujinti dar praeitą penktadienį.
Sony. Veikla laikinai sustabdyta keliose gamyklose. Jų tarpe yra Sony Energy Devices, užsiimančia ličio jonų baterijų gamyba.
Texas Instruments. Kai kurios šios kompanijos gamyklos nukentėjo pakankamai smarkiai. Pavyzdžiui, Miho mieste esanti gamykla bus uždaryta mažiausiai iki gegužės, o pilnas gamybos ciklas pradės veikti tik liepos viduryje. Pastarosios gamyklos tiekiama produkcija sudaro 10 proc. Texas Instruments pajamų.
Canon. Veikla pristabdyta 8 gamyklose. Pranešama, kad žemės drebėjimų metu nukentėjo 15 darbuotojų.
Nikon. Antras pasaulyje fototechnikos gamintojas nukentėjo gana žymiai – laikinai neveikia 5 gamyklos, tame tarpe ir Sendai Nikon, kurioje gaminamo fotoaparatai, bei keičiamų objektyvų gamyba užsiimantys fabrikai. Taip pat nukentėjo keletas darbuotojų. Nikon atstovai kolkas negali pasakyti, kada nukentėjusios gamyklos vėl pradės veikti.
Taigi kaip matome, IT srityje galime tikrai pajusti skaudžius Japoniją užgriuvusios stichijos padarinius.

„Microsoft“ išleido galutinę „Dynamics CRM 2011“ versiją

Bendrovė „Microsoft“ pristatė santykių su klientais valdymo sistemos „Microsoft Dynamics CRM 2011“ galutinę versiją. Ši verslo valdymo sistema klientus aptarnaujantiems specialistams pasiūlys patogias ir naujas informacijos valdymo funkcijas, o įmonių vadovams – lanksčias ataskaitų rengimo ir duomenų analizės galimybes, teigiama bendrovės pranešime.

Darbą su „Microsoft Dynamics CRM 2011“ programa palengvins pagalbiniai dialogo su vartotoju langai, grafinis duomenų vaizdavimas, taip pat galimybė realiu laiku stebėti rodiklių dinamiką ir įmonės tikslų pasiekimo rezultatus.

Skelbiama, kad nuo bandomosios versijos pasirodymo praėjusių metų rugsėjo mėnesį „Microsoft Dynamics CRM 2011“ visame pasaulyje išbandė daugiau nei 11,5 tūkst. klientų ir 2 tūkst. partnerių, CRM sprendimus diegiančių IT bendrovių. Pastebėta, kad jau bandomuoju laikotarpiu nemažai klientų pasirinko negalutinę „Microsoft“ programos versiją vietoje alternatyvių sistemų.

Pasak bendrovės atstovų, „Microsoft Dynamics CRM 2011“ programos navigacija paremta vartotojams jau pažįstamomis „Office 2010“ programų – „Outlook“, „Excel“, „Word“ – funkcijomis ir įprastiniu įrankiu – navigacijos juostele programos viršuje. Taip pat naujoje versijoje yra galimybė darbuotojams dalintis tarpusavyje duomenimis organizacijos viduje, garantuojamas saugus priėjimas prie reikalingų duomenų ir iš išorės, pavyzdžiui, darbuotojui išvykus į komandiruotę.

Vaidos Kepežinskienės, „Microsoft Dynamics“ sprendimus diegiančios bendrovės „Softera Baltic“ rinkodaros vadovės, teigimu, naujos kartos „Microsoft“ santykių su klientais valdymo programa turi dideles perspektyvas  Lietuvoje. Galimybė nuomotis programą ir patogiai ja naudotis turėtų sudominti mažas ir vidutinio dydžio įmones, kurios nori perkelti bendravimą su klientais ir projektų valdymą į naująjį kokybės lygį.

„Microsoft Dynamics CRM“ vartotojų skaičius nuolat auga. Šiuo metu klientų valdymo programa naudojasi daugiau nei 1,4 mln. vartotojų visame pasaulyje. Tikimasi, kad pasirodžius naujai versijai, besinaudojančių „Microsoft Dynamics CRM“ skaičius dar didės, sakoma pranešime.

 

Muzikos transliavimo paslauga „Spotify“ įveda apribojimus

Nemokamą muzikos transliavimo internetu paslaugą „Spotify.com“ teikianti Švedijos bendrovė pranešė planuojanti įvesti šios paslaugos apribojimus, kurie, tikimasi, paskatins vartotojus rinktis daugiau galimybių teikiančias mokamas „Spotify“ funkcijas.
„Spotify“ steigėjas Danielas Ekas oficialiame tinklaraštyje pranešė, kad nuo gegužės 1 d. visi paslaugos vartotojai nemokamai ir be apribojimų naudotis „Spotify“ įrašų katalogu galės tik 6 mėnesius. Po to paslaugos vartotojams bus suteikiamos tik 6 nemokamos muzikos klausymosi valandos per mėnesį, o tą pačią dainą bus galima klausyti ne daugiau nei 5 kartus.
„Spotify“ atstovų teigimu, naujieji nemokamos paslaugos versijos apribojimai esą buvo būtini siekiant užtikrinti „Spotify.com“ veiklos tęstinumą ilgalaikėje perspektyvoje.
2006 m. debiutavusi „Spotify.com“ yra viena didžiausių pasaulyje muzikos transliavimo internetui svetainių, turinti daugiau nei 1 mln. prenumeratorių. Nemokama paslaugos versija leidžia klausytis muzikos kompiuteriuose ir mobiliuosiuose telefonuose mainais už reklamą.
Nenorintys klausytis reklamos turi sumokėti nuo 7,5 iki 15,70 JAV dol. dydžio mokestį. Brangiausiai kainuojantis paslaugos planas sutekia galimybę klausytis „Spotify“ įrašų ir atsijungus nuo interneto.

Lietuviškuose rinkodaros tyrimuose – žmogaus akies judesio sekimas

  

Rinkos tyrimų bendrovė „GfK CR Baltic“  pranešė pradėjusi taikyti naują reklamos efektyvumo tyrimo metodą, pagrįstą žmogaus akies sekimu – „Eye Tracker“ („Akies seklys“). Didžiausiu objektyvumu pagrįstu tyrimu gaunama tokia statistinė informacija, kuri nepasiekiama kitais tyrimų metodais, nes paaiškina spontaninį žmogaus elgesį ir emocijas, teigiama bendrovės pranešime.
Pasak „GfK CR Baltic“ atstovų, žmogaus akies judesio sekimas ir analizė dar visai neseniai buvo mokslinė fantastika. Tačiau prieš penkerius metus pasaulyje pradėtas taikyti „Akies seklio“ metodas. Jis suteikė galimybę ne tik fiksuoti, kaip juda žmogaus akis, bet ir analizuoti, į ką žmogus atkreipia dėmesį ir į ką jis reaguoja, stebėdamas tam tikrus vaizdus ar daiktus.
„Kai žmogus mato netikėtai besikeičiančius vaizdus ar stebi išdėstytus daiktus ekrane, savo spontaninių akies judesių jis suvaldyti negali, – pasakoja „GfK CR Baltic“ Lietuvos padalinio vadovas Andrius Norkevičius.– Todėl naudojant šią technologiją fiksuojama tai, kas pastebima šimtųjų sekundės dalių tikslumu.“

Tyrimui naudojamas prietaisas, imituojantis prekybos vietą, arba ekranas, kuriame rodomi tiriami vaizdiniai: maketai, videoklipai ir pan. Specialiais jutikliais fiksuojamas žmogaus žvilgsnis, o programinė įranga detaliai išanalizuoja, ką žmogus pastebėjo pirmiausia, kaip ilgai jis sutelkė žvilgsnį, stebėdamas tam tikras detales.
Skelbiama, kad per kitus tyrimus, kai žmogus pats atsakinėja į pateiktus klausimus ar diskutuoja apie tiriamas reklamos priemones, rezultatų tikslumas sumažėja, nes jis atsako apmastęs ir neretai interpretuodamas, vadovaudamasis savo patirtimi ar žiniomis.
„Akies seklio“ metodas suteikia kitais tyrimais nepasiekiamą papildomą statistinę informaciją. Tai kokybinių tyrimų įžvalgos, tačiau statistiškai patikimos kaip ir iš kiekybinės apklausos, – teigia A. Norkevičius. – Tokio tyrimo duomenys naudojami planuojant didelę reklamos kampaniją, keičiant logotipą ar net kuriant naują produktą“, – pasakoja A. Norkevičius.
„Akies seklio“ metodas jau taikomas tiriant komunikacijos kanalų – televizijos, spaudos ar interneto – konkretaus reklamos turinio efektyvumą, reklamos juose atpažinimą. Be to, jį galima naudoti tiriant interneto portalų turinį, produktų, jų pakuočių prekybos vietose pastebimumą ir suvokimą, sakoma pranešime.

 

Atnaujintos „Canon“ vaizdo kameros galės filmuoti 3D vaizdą

 

Bendrovė „Canon“ pristatė į profesionalų ir pažengusių mėgėjų poreikius orientuotų vaizdo kamerų „XF305“ ir „XF300“ atnaujinimus, kurie be kitų naujovių leis ir filmuoti trimačius (3D) HD vaizdus.
Pasak „Canon“ atstovų, atnaujintoje „XF300“ serijos vaizdo kamerų programinėje įrangoje (firmware) numatyta galimybė pasitelkus dvi kameras fiksuoti erdvinį (3D) vaizdą. Taip pat patobulinta „Scan Reverse“ funkcija, numatytas vaizdo įrašymas į dvi laikmenas bei galimybė išjungti „Relay Recording“ funckiją. Naujas kamerų galimybes ir bandomąją naujos jų programinės įrangos versiją „Canon“ demonstruos balandžio 11-14 dienomis vyksiančioje Nacionalinės transliuotojų asociacijos parodoje Las Vege (JAV), sakoma bendrovės pranešime.
Skelbiama, kad „Canon 3D Assist“ funkcija supaprastina dviejų „XF305“ arba „XF300“ vaizdo kamerų naudojimą trimačio vaizdo filmavimui. Atnaujintoje kamerų programinėje įrangoje numatyta galimybė nustatyti lešio poslinkį ir surikiuoti kameras taip, kad optimaliai derėtų jų filmavimo kampai. Nuostatos pasiekiamos per kamerų meniu,  kuomet jos pritvirtintos prie laikiklio ar trikojo. Trimačio vaizdo filmavimo funkcijos identiškos įdiegtoms „Canon XF105“ ir „XF100“ vaizdo kamerose.

Nauja vaizdo kamerų programinė įranga taip pat numato „Scan Reverse“ funkciją, kuri leidžia įrašytus vaizdelis pasukti pagal vertikalią ir horizontalią ašis, arba pagal abi vienu metu, taip sukuriant trimatį efektą. Dar viena atnaujintos programinės įrangos galimybė – filmuojamą medžiagą, siekiant užtikrinti maksimalų informacijos saugumą, galima vienu metu įrašinėti į abi atminties korteles. Filmavimo aikštelėje tai leidžia apsaugoti įrašą paprasčiausiu ir patogiausiu būdu.
Taip pat numatyta galimybė išjungti „Relay Recording“ funkcijos naudojimą. Ši funkcija leidžia vienai iš atminties kortelių užsipildžius automatiškai tęsti įrašymą į kitą kortelę. Nuo šiol galimybę galima išjungti – įrašas bus baigiamas užpildžius numatytą kortelę.
„XF300“ serijos vaizdo kameros naudoja XF vaizdo kodavimo būdą, leidžiantį filmuoti MPEG-2 4:2:2 formatu 50 Mb/s 1920x1080 raiška, medžiagą išsaugant universaliose „Compact Flash“ tipo atminties kortelėse. Sujungdamos vaizdo ir garso medžiagą su technine informacija, „Canon XF305“ ir „XF300“ vaizdo kameros naudoja MXF (Material eXchange Format) duomenų formatą, padidinantį suderinamumą su rinkoje naudojamomois nelinijinio redagavimo sistemomis.
„XF305“ ir „XF300“ vaizdo kameros naudoja „Canon 18x HD L“ serijos optiką, tris „Canon“ sukurtus 1920x1080 raiškos CMOS jutiklius ir „Canon“ sukurtą XF kodeką tiksliam spalvų detalumui ir gilumui skaitmeniniu formatu fiksuoti. Be to, „XF305“ modelyje numatyta HD-SDI išvesties jungtis, SMPTE laiko kodo terminalas keletui kamerų, trimačio vaizdo transliavimas.
Atnaujinta „XF305“ ir „XF300“ vaizdo kamerų programinę įrangą bus galima atsisiųsti nuo trečiojo šių metų ketvirčio, sakoma pranešime.

 

Lietuva – 42-a pasaulyje pagal IT vystymąsi

Pasaulio ekonomikos forumas paskelbė šalių reitingą pagal informacinių technologijų vystymąsi. Lietuva tarp 138-ių šalių užėmė 42-ą vietą, aplenkdama daugelį kaimyninių šalių.
Kaip ir prieš metus, pirmajame dešimtuke vyrauja Skandinavijos šalys bei besivystančios Azijos valstybės.
2010-2011 metų reitinge, kaip ir 2009-2010 m., ir toliau pirmąsias dvi pozicijas užima Švedija ir Singapūras. Suomija iš 6-sios vietos pašoko į trečiąją, o ketvirtąją ir penktąją pozicijas, kaip ir prieš metus, užima atitinkamai Šveicarija ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Taivanas ir Kinija pasidalijo šeštąja vieta. Toliau dešimtuke rikiuojasi Danija, Kanada, Norvegija ir Pietų Korėjos respublika.
Anot Pasaulio ekonomikos forumo reitingo, Lietuva pagal IT vystymąsi aplenkė visas šalis-kaimynes. Latvija užima 53-ąją, Lenkija – 62-ąją, Rusija 77-ąją, Baltarusija nebuvo reitinguojama. Vis dėlto tarp Baltijos šalių pirmauja Estija, užėmusi 26-ąją poziciją.

Paaiškėjo, kur bus eksponuojami NASA erdvėlaiviai

 

Antradienį NASA būstinėje oficialiai pranešta, kur iškeliaus daugkartiniai erdvėlaiviai „Endeavour“, „Atlantis“ ir „Discovery“.
Pasibaigus daugkartinių erdvėlaivių programai, įvairūs šalies muziejai išreiškė pageidavimą juos eksponuoti, praneša Lietuvos radijas.
Iš viso NASA naudojo šešis daugkartinius erdvėlaivius. Pirmasis, „Enterprise“, buvo skirtas bandymams
ir į kosmosą neskrido. Jis bus siunčiamas į Niujorką ir demonstruojamas ant JAV lėktuvnešio, prišvartuoto Manhetene, „USS Intrepid“ Jūrų, oro ir kosmoso muziejuje.
Du kiti – „Challenger“ ir „Columbia“, susprogo – vienas kildamas, kitas – leisdamasis. Liko trys: „Atlantis“, „Endeavour“ ir „Discovery“.
Nuspręsta, kad erdvėlaivis „ Endeavour“ vyks į pietų Kaliforniją, kur jis ir gimė. Jis bus eksponuojamas Los Andžele, Kalifornijos mokslų centre. Kosminių erdvėlaivių programa buvo labai naudinga Kalifornijos ekonomikai. Visi jie buvo statomi Palmdale mieste, bendrovės „Rockwell International“ gamykloje.
„Endeavour“ paskutinįsyk į kosmosą pakils balandžio 29 dieną.
Kosminis laivas „Discovery“ bus eksponuojamas Vašingtono prieigose esančiame Smithsonian nacionaliniame oro ir kosmoso muziejuje, vietoje ten šiuo metu esančio „Enterprise“, kuris bus pervežtas į Niujorką, o „Atlantis“ teks Floridoje esančiam Kennedy kosmoso centrui.
Darius Udrys
Lietuvos radijas

 

„Facebook“ dalins vartotojų informaciją

 

Socialinis tinklapis „Facebook“, nepaisant duomenų slaptumo ekspertų, vartotojų ir net JAV Kongreso narių kritikos, ketina suteikti galimybę trečiųjų šalių gamintojams ir internetiniams puslapiams gauti vartotojų namų adresus ir telefono numerius, rašo „The Huffington Post“.
Apie naująją savo politiką „Facebook“ tyliai pranešė patalpindami žinutę savo tinkliaraštyje. Kompanija taip pat pranešė svarstanti uždrausti asmenims, jaunesniems nei 18 metų, uždrausti dalintis savo asmenine informacija su trečiosiomis šalimis. Tokie „Facebook“ planai atnaujinti galimybę trečiųjų šalių internetiniams puslapiams pasiekti socialinio tinklapio vartotojų adresus bei telefono numerius dar kartą pabrėžia abejotiną kompanijos politiką, skatinančią vartotojus liberaliai dalintis savo asmeniniais duomenimis.
Ekspertai mano, kad tokia „Facebook“ politika padidintų grėsmę vartotojams tapti sukčių ir tapatybės vagių aukomis. „Sukčiai gali įsikūnyti į vartotoją, jei jie turi jo telefono numerį“, – sako Carnegie Mellon kompiuterinių mokslų mokyklos profesorius Normanas Sadehas–Koniecpolis. Jo teigimu, mūsų yra prašoma pateikti savo telefono numerį, tačiau nepasakoma, kas bus daroma su šia informacija. „Kitaip tariant, mes nežinome, su kuo turime reikalą“, – teigia profesorius.
Kiti ekspertai yra susirūpinę, kad asmenims, kurie sutinka pasidalinti savo informacija, teigiama, jog ji bus pasiekiama tik jo draugams, tačiau vėliau asmeniniai duomenys gali tapti prieinami ir tretiesiems asmenims.

Ekonomika.lt

Ruošiamas žaidimas su tikra gitara – Rocksmith

Studija praneša, kad konsolėms Xbox 360 bei PlayStation 3 ir asmeniniams kompiuteriams ruošiamas žaidimas veiks su bet kokia tikra gitara. Rocksmith turėtų prisitaikyti prie žaidėjo lygio ir leisti sugroti gausybę kūrinių nuo naujausių hitų iki roko klasikos. Jau patvirtinti tokių legendinių grupių bei atlikėjų kaip The Rolling Stones, Nirvana ir Davido Bowie kūriniai. Žaidimas ketina pasirodyti rudenį.

http://www.rocksmith.com

“Apple iPhone” galės skaityti mintis

Šis įrenginys atrodo lyg iš kino filmo „Žvaigždžių karai“. Tačiau jis – tikras. Sukurta programinė įranga „iPhone“ telefonui, kuri skaito mintis.

Programa „XWave“ leidžia vartotojui savo mintimis kontroliuoti objektus, esančius telefono ekrane. Programa taip pat rodo vartotojo atsipalaidavimo lygį.
Vartotojui tereikia ant galvos užsidėti įrenginį, kuris kažkuo yra panašus į ausines. Įrenginys gaudo smegenų impulsus ir perduoda juos „iPhone“ telefonui.
Įrenginį sukonstravo kompanija „PLX Devices“, kuri daugybę metų užsiiminėjo medicinos technologijų gamyba, naudojamą epilepsijos gydymui.
„PLX Devices“ vadovas Paulas Lowchareonkulas sako, kad tai buvo tik laiko klausimas, kada medicininės technologijos bus pritaikytos masiniam vartotojui.
Jis sako: „Žmogaus smegenys yra tokios galingos ir kompleksiškos, kad jos tarsi sudaro mažą visatą. Mums pavyko jas sujungti su kasdieninėmis technologijomis.“
Trečiųjų šalių sukurta programinė įranga vartotojui leidžia valdyti įvairius ekrane esančius objektus. Pavyzdžiui, keisti objektų spalvą, išmatuoti savo atsipalaidavimo ir koncentracijos lygį. Tačiau programos kūrėjai tvirtina, kad tai tik pradžia ir su laiku galimybių atsiras žymiai daugiau.
Kitokio tipo programa „XWave Tunes“ leidžia vartotojams bendrauti vieniems su kitais pagal tokio tipo muziką, kuri labiausiai stimuliuoja jų smegenų bangas.
Programų kūrėjai sako, kad greitu metu tokiomis futuristiškomis technologijomis galima bus žaisti ir sudėtingesnius žaidimus: kontroliuoti namų apšvietimą ir net pasirinkti kokią muziką norime klausyti pagal savo nuotaiką.

Trečiadienį “google”, “gmail” and “youtube” Neveikė

Trečiadienį, maždaug nuo 8:30 iki 9:20 val. dalis Lietuvos interneto vartotojų negalėjo naudotis „Google“ paieška, elektroninio pašto „Gmail“ paslaugomis. Kitus Lietuvoje ir užsienyje esančius tinklapius buvo galima skaityti įprastai.
Šiuo metu tikslinamos sutrikimo priežastys jį patyrusių klientų skaičius. Preliminariais duomenimis, šiuo laikotarpiu TEO serveriai iš „Google“ negavo šios bendrovės tinklapių IP adresų. Todėl vartotojui interneto naršyklėje suvedus svetainės adresą, operatoriaus tinkle jis negalėjo būti paverstas IP adresu ir negalėjo pasiekti svetainės.
„Norint neapkrauti tarptautinio informacijos srauto visos „Google“ paieškos Lietuvoje yra nukreipiamos per įmonės „Teo“ serverius, įvykus pokyčiams tie interneto vartotojai, kurie turi tik vieną tiekėją, negalėjo pasiekti minėtų svetainių. Problema buvo išspręsta srautus nukreipiant alternatyviais maršrutais arba jungiantis tiesiogiai prie tarptautinių serverių“, – Alfa.lt aiškino IT specialistai.
„Teo“ esantys tarpiniai serveriai yra naudojami tam, kad būtų greičiau pasiekiama informacija.
Mažiausiai 70 proc. Lietuvos interneto rinkos yra susiję su „Teo“ tiekiamomis interneto paslaugomis, todėl tikėtina, kad su problemomis susidūrė nemaža dalis Lietuvos interneto vartotojų.
Vien „Gmail“ paslaugomis pasaulyje naudojasi daugiau nei 150 mln. interneto vartotojų, dar daugiau yra tiesiogine prasme priklausomi nuo „Google“ paieškos sistemos, nes tiesiog nežino alternatyvių paieškos svetainių.